Vasario 5-ąją minime Šv. Agotos dieną. Tądien lietuviai, nuo seno, tradiciškai šventindavo duoną, tikėdami, jog ji mus visokeriopai sergės nuo gaisrų, bėdų ir kitokio blogio…
Ylakių vaikų lopšelyje-darželyje svečiavosi Vilkas (R.Skurvydienė), kuris užsimanė duonos išsikepti. Gaspadorius (V.Narkienė) pasikvietęs daug mažųjų talkininkų jam parodė, kaip duonelė atsiranda ant mūsų stalo. Vaikai arė žemelę, sėjo grūdelius, juos dailiai užakėjo, prinokusius grudelius pjovė, kūlė spragilais, malė malūne, kepėjai užminkė ir į pečių pašovė. O jau kai iškepė visi gardžiai ragavo juodos, baltos, ruginės duonelės. Inscenizuojant pasaką “Vilkas ir duona“ vaikai sužinojo, kaip iš mažo grūdelio užauga duona, kiek darbo ir prakaito praliejama kol ji atsiranda ant stalo ir kodėl ją turime gerbti ir mylėti.
Tačiau vilkas pamatęs kiek reikia dirbti, numojo letena ir nutarė, kad tiek apsiėjęs be duonos, taip ir toliau gyvens..
Lietuvių liaudies išmintis byloja – „Duona už auksą brangesnė“. Lietuviai nuo seno garbina ir brangina duoną. Linkime visiems, kad Jūsų namus aplenktų nelaimės, negandos, o Šv. Agotos duonelė suteiktų Jūsų šeimoms daug sveikatos.
Mokytoja-metodininkė: Vaida Narkienė