Pusiaužiemis

Žiemos viduryje, sausio 25 dieną švenčiamas Pusiaužiemis. Tai viena iš tradicinių metų švenčių. Žmonėms prailgdavo šaltasis pusmetis, tad kuo atidžiausiai stebėdavo gamtą, laukdami pirmųjų išsiilgtojo pavasario požymių. Pavasario pasiilgo ir Ylakių lopšelio darželio vaikai, visi gerai nusiteikę, su vaišėmis, rinkosi darželio aikštelėje meškos žadinti. Nors ir sunkiai, tačiau vaikams su savo žaidimais, dainomis ir vaišėmis pavyko mešką išvilioti iš guolio. Tačiau neilgai, nes pasirodė danguje saulė, meška išsigando savo šešėlio ir vėl į savo guolį nuėjo. Pagal papročius labai svarbūs yra pusiaužiemio dienos orai. Liaudiški spėjimai sako, kad sausio 25 d. iš žiemos miego atsibundanti meška ir apsiverčianti ant kito šono. Jeigu apsidairiusi pamato savo ilgą šešėlį, taria dar toli esant pavasarį, vėl gulasi ir užmiega. Tada ir pavasaris būnąs vėlyvas, o antroji žiemos pusė šaltesnė ir sunkesnė žmonėms. Jeigu diena ūkanota, ir meška nemato šešėlio, tada mano, jog jau metas keltis, ant antrojo šono miegoti nebesigula. Tuomet kita žiemos pusė būnanti šiltesnė, o pavasaris ankstyvas.