PUSIAUŽIEMIO IŠDAIGOS

Štai, kas nutiko kiškiui Ylakių lopšelyje-darželyje valant sniegą, ogi iškasė mešką iš guolio. Prižadino ją ir vedėsi mankštintis, bet jai ne tas galvoje – rūpėjo medų laižyti ir toliau miegoti. Kiškis buvo atkaklus ir pasikvietęs vaikus privertė ją ne tik mankštintis, sportuoti, bet dalyvauti estafetėse. Papasakojome vaikams, kodėl mes susirinkome šiai pramogai, nes sausio 25 dieną yra minimas pusiaužiemis –  žiemos lygiadienis. Pagal tos dienos orus buvo spėjamas tolesnis žiemos oras. Sakoma, kad tą dieną iš žiemos miego atsibudusi meška ar barsukas apsiverčia ant kito šono. Jeigu pamato savo ilgą šešėlį, tariama dar negreitai bus pavasaris, vėl gulasi ir užmiega. Tada pavasaris būnąs vėlyvas, o antroji žiemos pusė šaltesnė ir sunkesnė žmonėms. Jeigu diena ūkanota ir meška nemato šešėlio, tada mano, jog jau metas keltis, ant antrojo šono miegoti nebesigula. Tuomet kita žiemos pusė būnanti šiltesnė, o pavasaris ankstyvas. Dar daug visokiausių patarimų ir prietarų… Kiškis prikasė daug sniego, tai pasiūlė vaikams žaisti sniego gniūžčių „mūšį“. Buvo tikras smagumėlis, daug skambaus juoko, džiugių emocijų, gražių akimirkų. Taip bešėlstant, meška pavargo ir užsimanė miego. Kiškis paprašė vaikų, kad palydėtų mešką atgal į mišką, į jos guolį. Visi draugiškai apkasėme ją sniegu, apdėjome sniego gniūžtėmis ir tyliai palikome miegoti iki pavasario. Taip nuotaikingai ir linksmai praėjo pusiaužiemio pramoga. Vaikučiai dar ir po renginio dalinosi įspūdžiais, kaip gera ir miela, kad džiaugiasi vaikų širdelės, spinduliuoja jų akelės. Kiškis su meška dėkoja visiems dalyvavusiems ir lauksim pavasario, kol meška atsibus.

  Mokytoja metodininkė Rūta Freimutienė